- užvarta
- ùžvarta sf. (1) 1. NdŽ, Kp plūgo dalis žemei versti, verstuvė: Pradilo plūgo ùžvarta DŽ. 2. NdŽ, Rmš užversta vieta: Nepervažiuosi per tą ùžvartą (miške) DŽ. Grindys čia irgi buvo užverstos plytų ir veikiai jis atsidūrė prieš užvartą rš. 3. NdŽ užlenkiamas voko, kišenės viršus. 4. tech. nelygumas: [Dildė] nuožuloms ir užvartoms nupjauti rš. Elektrocheminis užvartų nuėmimas sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.